Balandžio 2-oji tarptautinė vaikų knygos diena

Balandžio 2-oji tarptautinė vaikų knygos diena

 

Nelengva su kuo nors palyginti tą ne­įprastą šventę, Vaikų knygos dieną. Gal su Meilės diena? Tuo labiau, kad abi jos beveik kartu, prieš keletą metų, pradėjo įsitvirtinti Lietuvoje. Vaikų meilės knygai diena?!… Kai kuriems suaugusiesiems, skatinantiems, die­giantiems tą meilę knygai, išgyvenantiems dėl jos likimo, tai iš dalies yra profesinė šventė.

Tarptautinė vaikų knygos diena pradėta švęsti 1967 metais, jos idėją iškėlė Tarptau­tinė vaikų knygos taryba (IBBY). Kiekvienais metais kuri nors šalis yra tos šventės rėmė­ja. Tos šalies rašytojas ra­šo kreipimąsi, atvirą laišką pasaulio visuomenei, o dailininkas kuria plakatą.

Šių metų šventės rėmė­jai – Japonijos IBBY sky­rius. Plakatą sukūrė daili­ninkas Kaoru Ono. Kreipi­mąsi parašė rašytojas, ver­tėjas Shigeo Watanabe.

Trečius metus iš eilės IBBY Lietuvos skyrius ir Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centras šią šventę mini ir Lietuvoje. Išrenkamas ir apdovanojamas geriausios ankstesniųjų metų naujos knygos autorius. (Premiją skiria Šarūnas Marčiulionis!). Tris mėnesius j Vaikų litera­tūros centrą plūsta vaikų laiškai, anketos – išrenkamas ir paskelbiamas populiariausių knygų penketukas. Eksponuojamos naujausios Lietuvos leidyklų knygos. Vaikų litera­tūros tyrinėtojai aptaria knygų „derlių“, vai­kams surengiama literatūrinė popietė, susitikimas su rašytojais.

Šiemet vaikų knygos diena ypatinga tuo, kad sutampa su H.K. Anderseno 190 metų ju­biliejumi. Tai, kad šio rašytojo gimtadienis pasirinktas kaip Vaikų knygos diena, kad jo vardu pavadintas pagrindinis pasaulinis apdo­vanojimas už kūrybą vaikams, rodo, kokia svarbi vieta vaikų literatūros istorijoje skiria­ma šiam didžiam menininkui. Jo vardas tapo savotiška vaikų literatūros ir apskritai pasakiškumo, poetiškumo emblema. Tačiau nežinia, kaip pats Andersenas žiūrėtų į jam suteiktą šlovingąjį statusą… Ar Andersenas vaikų, ar ne vaikų rašytojas? Ši ir kasdienybėje, ir moksli­niuose kuluaruose nuolat įsižiebianti diskusija, greičiausiai kylanti dėl susiaurėjusios, stereoti­pinės vaikų literatūros sampratos (o gal dėl vaiko suvokumo neįver­tinimo, dėl nepasitikėji­mo vaiku?..), nuskambės ir šiame „Rubinaičio“ numeryje, kurio diduma ir skirta H.K. Andersenui.

„Ne bėda gimti ančių kieme, kad tik būtum iš gulbės kiaušinio“ (H.K. Andersenas). Bjauru­sis ančiukas, pavirtęs gulbe, gali būti suvokia­mas kaip Anderseno likimo parabolė, bet mū­sų sąmonėje jis yra tapęs ir guodžiančia, vil­tingąja metafora, kuri supulsuoja galbūt ir tada, kai vaikui į rankas įduodame knygą…

Kęstutis Urba

Šaltinis: www.lnb.lt

 

Komentarų kol kas nėra.