Tarptautinė Moters Diena

Tarptautinė Moters Diena

Kovo 8-oji – Tarptautinė moters diena, kai kuriose šalyse (NVS) tai valstybinė šventė. Lietuvoje kovo 8-oji – atmintina diena, švenčiama kaip Tarptautinė moterų solidarumo diena.

Užgavėnės

Užgavėnės

Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį.

Kaip išlaisvinti vaiko fantaziją?

Kaip išlaisvinti vaiko fantaziją?

Kartu kuriam muzikines pasakas. Sugalvojam naują Bumbambilijos šalies gyventoją. pasitardami jį nupiešiam. Sukuriam jo gyvenimo istoriją. Surandam draugų, kaimynų, namą, mašiną, gyvunėlius, darbą ir pomėgius. Paskui pasiunčiam į kokią paslaptingą ir kupiną nuotykių kelionę. O kokia gi kelionė be dainų. Ypač kai po ranka tokia krūva Bumbambilijos instrumentų.

Iš Lukiškių aikštėje užaugusių rugių duona kepama nebus

Iš Lukiškių aikštėje užaugusių rugių duona kepama nebus

Trečiadienio pavakarę sostinės Lukiškių aikštėje vyko miestui neįprastas reiškinys – pagrindiniame aikštės gėlyne buvo sėjami vasariniai rugiai. Saujelę grūdų į pagrindinio aikštės gėlyno dirvą paberti galėjo kiekvienas atėjęs. Renginio metu vyko perkusininko Tomo Dobrovolskio pasirodymas, teatralizuotai rugių sėjai suteikęs ypatingą atmosferą. Idėjos autorė, bendrovė „Fazer Lietuva“, tikisi, jog rugių laukas taps vilniečių bei miesto svečių įkvėpimo šaltiniu. „Mus įkvepia duonos atsiradimo kelias – nuo pirmo grūdo dirvoje iki kasdieninės kvapnios.

„Euriukų“ 9-ojo gimtadienio proga kultūros ministras Š. Birutis skaitė pasaką „Devyniabrolė“

„Euriukų“ 9-ojo gimtadienio proga kultūros ministras Š. Birutis skaitė pasaką „Devyniabrolė“

„Jūsų gimimo proga Lietuva buvo priimta į Europos Sąjungą“, – juokavo kultūros ministras Šarūnas Birutis, sukvietęs į Kultūros ministeriją visus Lietuvos vaikus, gimusius 2004-ųjų gegužės 1-ąją – dieną, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Tokių vaikų Lietuvoje yra 55, švęsti devintojo savo ir Lietuvos „eurogimtadienio“ susirinko per dvidešimt. Ne tik vilniečių, bet ir kauniečių, vilkaviškiečių, šiauliečių su tėčiais, mamomis, močiutėmis, broliais ir seserimis. Gimtadienio šventėje pats ministras jiems pasekė lietuvių.

Žemės valanda

Žemės valanda

Lietuvoje šįmet Žemės valanda bus rengiama 4 kartą. Kovo 23-ią dieną, 20 valandą 30 minučių pasaulis švenčią Žemės valandą. Tai globali iniciatyva, kviečianti visų šalių vyriausybes, verslo organizacijas, bendruomenes, vyrus, moteris ir vaikus (kur jie bebūtų) išjungti šviesas vienai valandai ir tokiu būdu parodyti savo susirūpinimą Žeme ir tuo, kas joje vyksta. Žemės valanda prasidėjo viename mieste – 2007 m. Australijos mieste Sidnėjuje 2,2 milijonai žmonių išjungė šviesas, taip pasisakydami.

Žemės dienos proga Vilnius pasipuošė gėlėmis

Žemės dienos proga Vilnius pasipuošė gėlėmis

Trečiadienį Lietuvoje minima Pasaulinė Žemės diena. Šalies sostinėje pavasario lygiadienį žyminti šventė sutikta Rotušės aikštėje. Iš dangaus krintančios snaigės nesutrukdė pražysti šimtams iš antrinių žaliavų sukurtų gėlių. Žydinčios pievos instaliaciją iš plastiko butelių ir kartoninių pakuočių sukūrė dizainerė Gerda Vilkevičiūtė ir Vilniaus mokyklų moksleiviai. Taip finišavo Aplinkos ministerijos inicijuotas projektas „Aš – žalias“. „Simboliška atsakingą vartojimą ir ekologinį sąmoningumą skatinantį projektą baigti Pasaulinę Žemės dieną. Tai diena, kai visame pasaulyje.

Palangą puošianti Margučių alėja jau skleidžia Velykų nuotaiką

Palangą puošianti Margučių alėja jau skleidžia Velykų nuotaiką

Palangos J. Basanavičiaus gatvėje jau tvyro artėjančių šv. Velykų nuotaikos – pėsčiųjų pamėgta alėja pradėta dabinti dviejų metrų aukščio ir pusantro metro pločio margučiais, išgražintais suvalkietiškais raštais. Devyni šv. Velykų simboliai jau pastatyti, miesto tvarkytojams beliko pasirūpinti jų apdaila. Artėjant gražiausiai pavasario šventei, Palangos J. Basanavičiaus gatvė margučiais pasidabina kasmet. Ši šv. Velykų simbolių alėja kaskart į kurortą privilioja ne tik aplinkinių, bet ir tolimesnių miestų gyventojus. Pasak Palangos kultūros.

Kovo 16 –oji – Knygnešio diena

Kovo 16 –oji – Knygnešio diena

Kovo 16 – oji Lietuvoje minima kaip KNYGNEŠIO DIENA. Šią dieną pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas, kai po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas lietuvių kalba. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas. Milžinišką darbą atliko draudžiamų spaudinių platintojai – KNYGNEŠIAI. Nepaisant to, kad už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, knygos.

Pasaulinė Žemės diena – kovo 20-oji

Pasaulinė Žemės diena – kovo 20-oji

Kovo 20-oji Pasauline Žemės diena paskelbta neatsitiktinai. Šią dieną susilygina dienos ir nakties ilgumas, prasideda astronominis pavasaris. Tai diena, kai diskutuojama aplinkosauginėmis temomis ir raginama priimti palankius aplinkai sprendimus. Tai diena, kai kalbama apie mūsų planetai iškilusius pavojus, jei ir toliau nekreipsime dėmesio į visuomenės darnaus vystymosi būtinybę ir svarbą, jei mūsų veikla žydinčioje planetoje bus nukreipta tik beatodairiškam mūsų pačių gerovės ir patogumo kūrimui, negalvojant apie ateities kartas. Lietuvoje.

Šv. Agota – Duonos diena

Šv. Agota – Duonos diena

Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies (nužiūrėtom karvėms grąžina pieną, atkeri nužiūrėtus žmones), padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo (reikia neštis kišenėje kai eini į mišką). Kilus gaisrui, duonos būdavo metama į ugnį,.

Tradicinė ir naujoji lietuvių tarmių klasifikacijos

Tradicinė ir naujoji lietuvių tarmių klasifikacijos

Jau nuo viduramžių žinomos dvi pagrindinės tarmės, kurių pavadinimai siejami su LietuvPs valstybės dalimis: aukštaHčiai ir žemaHčiai. Lietuvių kalbos tarmių skirstymo pradininku galima laikyti pirmosios lietuvių kalbos gramatikos – „Grammatica Litvanica“ – autorių Danielių Kleiną (1609-1666). Šioje lotynų kalba parašytoje ir 1653 m. Karaliaučiuje išleistoje gramatikoje jis nurodė, kad „vienokia yra kuršių tarmė, kitokia žemaičių ir klaipėdiškių, dar kitokia Didžiosios kunigaikštystės lietuvių, o ši pastaroji vėl įvairiose vietose skirtinga“. Sistemingesnis.

1 2 3