Ruduo su „Vakaro žvaigždelė“ žurnalo numeriu!  Rudens žurnalo numeryje mažieji skaitytojai susipažins su viršelio dailininkais Martynu ir Edita bei su supertėčiu Simonu. Sužinos, ką galima veikti miške ir kartu su šuniuku Ramsiu leisis į Šiaurės Amerikos žemyną. Ar žinai, kad tavo pabodęs žaislas gali nudžiuginti tavo draugą, tad kviečiu į žaislų mainų dieną. Labai paslaptingai skambantis žaidimas  „žodžiažaidimiai” nustebins ir norėsis, kuo daugiau sugalvoti įdomių žodžių. Taip pat Vakaro žvaigždelė.

  „Du gaideliai“, „Plaukė žąselė“, „Tindi rindi riuška“ ir kitos žinomos lietuvių liaudies dainelės, rodos, neatsiejamos nuo kiekvieno lietuvio prigimties. Nuo šiandien dešimt bene gražiausių lietuvių liaudies dainų tampa visiems pasiekiamos internetu – mažyliai kartu su suaugusiaisiais galės mėgautis lietuvių dailininkų ir animatorių sukurtais filmukais,  įgarsintais grupės „Skylė“ narių.   „Užaugome su mūsų mamų ir močiučių dainuotomis  liaudies dainelėmis. Gaila, kad jas beveik  pamiršome, o mūsų vaikai vis dažniau kartoja.

Sveikiname visus, visus vaikučius ir jų tėvelius, o ypač pirmokėlius, nes jiems šis kelias naujas ir nepatirtas ir dvyliktokus, paskutinį kartą švenčiančius rugsėjo 1-ąja!!!

Prieš Velykas prekybos centrų lentynas nukloja įvairiausių kiaušinių dažų paletė. Pasirinkus tokius dažus, kyla klausimas, ar jie nepakenks mūsų sveikatai, ar saugų tokius kiaušinius duoti vaikams, ar tikrai nuoširdžiai galėsime džiaugtis šia švente.

Sekmadienį krikščionys švenčia Verbų sekmadienį: prisimena Jėzaus Kristaus įžengimą į Jeruzalę ir pradeda Didžiąją savaitę, kurios paskutinėmis dienomis – ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį – Bažnyčia minės svarbiausius išganymo istorijos įvykius: Paskutinę vakarienę, Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą.

Kovo 8-oji – Tarptautinė moters diena, kai kuriose šalyse (NVS) tai valstybinė šventė. Lietuvoje kovo 8-oji – atmintina diena, švenčiama kaip Tarptautinė moterų solidarumo diena.

Kartu kuriam muzikines pasakas. Sugalvojam naują Bumbambilijos šalies gyventoją. pasitardami jį nupiešiam. Sukuriam jo gyvenimo istoriją. Surandam draugų, kaimynų, namą, mašiną, gyvunėlius, darbą ir pomėgius. Paskui pasiunčiam į kokią paslaptingą ir kupiną nuotykių kelionę. O kokia gi kelionė be dainų. Ypač kai po ranka tokia krūva Bumbambilijos instrumentų.

Kovo 16 – oji Lietuvoje minima kaip KNYGNEŠIO DIENA. Šią dieną pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas, kai po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas lietuvių kalba. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas. Milžinišką darbą atliko draudžiamų spaudinių platintojai – KNYGNEŠIAI. Nepaisant to, kad už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, knygos.

Jau nuo viduramžių žinomos dvi pagrindinės tarmės, kurių pavadinimai siejami su LietuvPs valstybės dalimis: aukštaHčiai ir žemaHčiai. Lietuvių kalbos tarmių skirstymo pradininku galima laikyti pirmosios lietuvių kalbos gramatikos – „Grammatica Litvanica” – autorių Danielių Kleiną (1609-1666). Šioje lotynų kalba parašytoje ir 1653 m. Karaliaučiuje išleistoje gramatikoje jis nurodė, kad „vienokia yra kuršių tarmė, kitokia žemaičių ir klaipėdiškių, dar kitokia Didžiosios kunigaikštystės lietuvių, o ši pastaroji vėl įvairiose vietose skirtinga”. Sistemingesnis.

Snieguotą gruodžio 7-osios pavakarę Kupiškio viešojoje bibliotekoje buvo pristatytos klubo „Lėvens balsai” literatės, Subačiaus gimnazijos buvusios ilgametės mokytojos Angelės Marijos Jonuškienės poezijos knygos „Pasakoju gyvenimą” ir „Žiedadulkės dukrelė”.Pirmoji knyga prasideda puikiai ir nuoširdžiai parašyta autobiografija (tai pastebėjo ir Salamiesčio kraštotyrininkė Aldona Janilionienė), kurioje pati autorė meniškai apžvelgia savo nueitą kelią nuo Santakos kaimo Suvalkijoje iki Subačiaus Aukštaitijoje, pažymėtą svajonių, tikrovės ir kūrybos akimirkų. Gal dėl to ir knyga pavadinta „Pasakoju.

Gūdus ir šaltas lapkritis primena, kad reikia eiti nusilenkti mirusiesiems, o vėjas medžiuose ūžauja irgi ne šiaip sau – jis padeda vėlėms judėti ir žvarbų rudenį surasti kelią į namus pas artimus žmones. Tie ilgi rudens vakarai ir jaudinama tyla padeda susitikti gyviesiems ir mirusiesiems. Vėlinių laikas primena: gyvieji ir išėjusieji turi gyventi ramiai viename laike, bet skirtingose erdvėse. Anas pasaulis ir bendravimas su juo – paslaptingas. Jis lydi žmones.

Ivano Steigerio žaislų muziejus (Čekija) Toks yra įkurtas ne tik Prahoje, bet ir Miunchene. Ivano Steigerio (gim. 1930 m.)muziejai – tai unikalios ir neįtikimai gausios žaislų kolekcijos, kurias visą gyvenimą rinko žinomas čekų karikatūristas, iliustratorius, rašytojas, režisierius, 1969 m. emigravęs į Miuncheną. Senoviniai eglutės žaisliukai, Barbės ir jų pasaulis, pirmosios garo mašinos modelis, alaviniai kareivėliai su Čerčilio ir Šarlio de Golio veidais, žinomi kino herojai ir realiai egzistuojančios žvaigždės… Steigerio.