Pastaraisiais metais atliktos apklausos nieko gero nežada: vaikai skaito vis mažiau ir itin nenoriai. Ką daryti? Kaip išmokyti vaiką mėgti knygas? Jei nepadarėte to ankstyvoje vaikystėje, pamėginkite padaryti dabar. Tik kaip? Siūlome jums keletą patarimų šiuo klausimu.

Augimas muzikoje ir judesyje yra būtinas mažam vaikui, kaip ir kiti baziniai dalykai: maistas, miegas, mama ir t.t. Tačiau dabartinis gyvenimas iš vaikų atėmė galimybę tai pasiekti natūraliai. „Ta pati profesorė atkreipė mano dėmesį. Sako: „Pažvelkite, Lotynų Amerikoje ar Afrikoje nereikia muzikos pamokų dėl to, kad mamos visąlaik su vaiku juda – visada jį nešiojasi su savimi – ir dirbdamos, ir vaikščiodamos. Jie abu (mama ir vaikas) visada ritme, tai gyvenimo būdas, o ne pamoka.

2013 metų rugpjūčio pabaigoje Denise Herzing plaukiojo Karibų jūroje. Pastaruosius 25 metus jos stebimas delfinų būrelis sukiojosi aplink jos laivą. Ir staiga ji išgirdo vieną iš delfinų tariant: „Sargasas“.

Gimus jūsų kūdikio smegenys talpina šimtą milijardų neuronų (tiek, kiek Paukščių take žvaigždžių!). Per pirmuosius jo gyvenimo metus išsivysto trilijonai smegenų ląstelių jungčių, vadinamų neuronų sinapsėmis. Smegenų jungčių taisyklė – „naudokis arba prarask“. Sinapsės, kurios nesutvirtinamos stimuliuojant, yra prarandamos per vaiko mokyklinius metus. Vaiko smegenys yra lankstesnės ir pažeidžiamesnės nei suaugusiojo. O kūdikio smegenyse yra dusyk daugiau neuronų jungčių nei suaugusiojo.

Vaikai ypatingai laukia vasaros, tačiau jai pagaliau atėjus jie neretai nebežino, ką veikti turint tiek laisvo laiko. Siūlome smagų sprendimą – ką veikti stiklainį. Susėskite su vaiku ir surašykite idėjas ant popieriaus skiautelių, jas sulankstyktie ir sudėkite į išpieštą, gražiai apklijuotą stiklainį. Iškilus klausimui ką veikti tereikės išsitraukti atsakymą! Mes siūlome 25 idėjas, patikusias pritaikykite, o jeigu turite savų, tai kviečiame jomis pasidalinti komentaruose: 1. Išpuošk dviratį balionais ir suorganizuok.

Mokyklą lankančiam vaikui pusryčiai turėtų tapti svarbiausiu dienos valgiu. Jeigu vaikas valgo subalansuotus pusryčius, pakyla jo intelekto rodikliai. Tačiau taip pusryčiauti reikia kasdien, rašo „Fun Education”. Mokslininkai nustatė, kad reguliariai pusryčius valgantys vaikai geriau susidoroja su intelekto koeficiento testais ir pasiekia aukštesnių verbalinių bei užduočių atlikimo įvertinimų. Tai buvo pastebėta per Jungtinių Valstijų Pensilvanijos universiteto Slaugos fakulteto tyrimą, nagrinėjusį pusryčiavimo ir intelekto koeficiento sąryšį. Mokslininkai tyrė 1 269 vaikų duomenis..

Mandarinai – vaisiai, keliantys mums daugybę šiltų asociacijų: tai šventės, saulė, gera nuotaika ir… sveikata. Ar žinote, kokias ligas galima jais gydyti? Mandarinų sultys – vaistinėmis savybėmis pasižymintis dietinis gėrimas, kuris itin naudingas vaikams ir ligoniams. Karščiuojant mandarinų sultys puikiai malšina troškulį. Mandarinais gydoma astma ir bronchitas. Šiuose vaisiuose yra aminorūgšties sinefrino – pastarasis mažina paburkimą ir neleidžia kauptis gleivėms. Jei norite išvalyti plaučius ir gleivinę, kas rytą išgerkite po.

Tikslios ir patikimos informacijos apie vaikų talentą ir jo tobulinimą neturintys tėvai neretai vadovaujasi daugybe neteisingų nuomonių. Štai labiausiai paplitę mitai. 1. Talentas paveldimas, todėl eiliniams tėvams gabūs vaikai gimti negali. Iš tiesų, genai turi įtakos vaiko ateičiai, tačiau svarbiausią vaidmenį čia atlieka būtent teisingas auklėjimas ir tobulėti skatinanti aplinka. Neįmanoma nustatyti, ar vos tik gimęs mažylis bus talentingas, tačiau auklėjimo procese išugdyti jo talentus – įmanoma. Jeigu identiškus dvynius.

Augant susirūpinimui dėl vaikų nutukimo, imta daugiau dėmesio kreipti į vaikų mitybos gerinimą. Tikslas – padidinti sveiko maisto, pvz., vaisių, daržovių vartojimą, mažinant kaloringo ir nesveiko maisto kiekį. Norint pasiekti šį tikslą, reikia tėvams ir vaikams pradėti galvoti, ką valgyti ir ko nevalgyti. Turint omenyje, kad pakeisti mitybos įpročius gali būti sunku, o kai kada net neįmanoma, nes vaikui augant tėvai vis mažiau turi įtakos tam, ką sūnus ar dukra.

Jau nuo viduramžių žinomos dvi pagrindinės tarmės, kurių pavadinimai siejami su LietuvPs valstybės dalimis: aukštaHčiai ir žemaHčiai. Lietuvių kalbos tarmių skirstymo pradininku galima laikyti pirmosios lietuvių kalbos gramatikos – „Grammatica Litvanica” – autorių Danielių Kleiną (1609-1666). Šioje lotynų kalba parašytoje ir 1653 m. Karaliaučiuje išleistoje gramatikoje jis nurodė, kad „vienokia yra kuršių tarmė, kitokia žemaičių ir klaipėdiškių, dar kitokia Didžiosios kunigaikštystės lietuvių, o ši pastaroji vėl įvairiose vietose skirtinga”. Sistemingesnis.

Iš nelaimingų vaikų dažniausiai išauga ligoti žmonės. Prie tokios išvados priėjo mokslininkai iš Londono karališkojo koledžo (King’s College London), remdamiesi tyrimo su daugiau nei 7 100 žmonių, gimusių 1950-1955 m., rezultatais. Tyrėjai aptiko, kad tie tiriameji, kurie mokytojų buvo apibūdinami žodžiais “liūdnas”, “nelaimingas”, sulaukę vidutinio amžiaus, penkiskart dažniau tapdavo nedarbingi dėl silpnos sveikatos. Be to, šie žmonės buvo labiau linkę į depresijas, pranešė BBC. Ketvirtadalis iš tų, kuriuos pedagogai apibūdino.

Viskas gana paprasta – galima valgyti maistą, kuris jus padaro sveikesnius, arba tokį, kuris jus susargdina. Lygiai taip pat galima valgyti maistą, kuris stiprina jūsų protinius sugebėjimus arba tokį, kuri – tiesiai šviesiai – daro jus kvailesniais. Mokslininkai jau seniai įrodė ryšį tarp smegenų funkcijų ir maisto, rašo trueactivist.com. Kuo sveikiau maitiniesi – tuo aštresnis protas. Jeigu jūsų mityboje dominuoja daug cukraus ir perdirbtų maisto produkto (arba pusfabrikačių) – jūsų.